Nugaros skausmas gali atsirasti labai skirtingomis aplinkybėmis – po ilgos darbo dienos prie kompiuterio, didesnio fizinio krūvio, ilgesnės kelionės automobiliu ar net be aiškaus įvykio. Vieniems diskomfortas praeina per kelias dienas, kitiems jis kartojasi savaitėmis ir pradeda trukdyti miegui, darbui, sportui ar paprasčiausiam judėjimui.
Nugaros skausmas nėra viena konkreti liga. Skausmas gali būti jaučiamas juosmens, krūtininėje ar kaklo srityje, būti bukas, maudžiantis, tempiantis ar aštresnis. Dėl to svarbu stebėti ne tik tai, kur skauda, bet ir kada skausmas atsiranda, kas jį sustiprina, kiek laiko jis trunka bei ar kartu pasireiškia kitų simptomų.
Kodėl pradeda skaudėti nugarą?
Dažnai žmonės ieško vieno konkretaus judesio, kuris „sugadino nugarą“. Tačiau nemažai atvejų problema formuojasi palaipsniui. Žmogus gali kelias savaites daug sėdėti, mažai judėti, prasčiau miegoti ir tik vėliau pajusti ryškesnį diskomfortą.
Kita dažna situacija – per greitai padidintas fizinis krūvis. Po kelių mėnesių neaktyvaus gyvenimo žmogus savaitgalį intensyviai dirba sode, sportuoja ar kelia sunkius daiktus. Kūnas tokiam krūviui gali būti nepasiruošęs, todėl atsiranda raumenų nuovargis ir skausmas.
Reikšmės gali turėti ir ankstesnės traumos, bendras fizinis pasirengimas bei kasdienio judėjimo kiekis.
Sėdimas darbas – dažnas nugaros priešas
Daug žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Ryte važiuojama automobiliu, vėliau kelias valandas dirbama prie kompiuterio, o vakare vėl sėdima namuose.
Problema nebūtinai yra pati sėdima poza. Didesnę reikšmę dažnai turi tai, kad kūnas per ilgai išlieka beveik nejudrus.
Net ir gera ergonominė kėdė nekompensuos kelių valandų visiško nejudrumo. Todėl darbo metu verta reguliariai atsistoti, pakeisti padėtį, trumpai pasivaikščioti ar atlikti kelis paprastus judesius.
Ar svarbi laikysena?
Laikysena turi reikšmės, tačiau nereikia ieškoti vienos „tobulos“ pozicijos. Žmogaus kūnas nėra skirtas visą dieną išbūti visiškai vienodai.
Kur kas svarbiau reguliariai keisti padėtį. Galima trumpam atsilošti, atsistoti, dalį darbo atlikti stovint ar tiesiog dažniau pajudėti.
Todėl vietoje nuolatinio bandymo sėdėti idealiai verta daugiau dėmesio skirti judesių įvairovei.
Ar padeda tempimo pratimai?
Tempimo pratimai kai kuriems žmonėms gali sumažinti sustingimo pojūtį, tačiau jie nėra universalus sprendimas nuo visų nugaros problemų.
Vienam žmogui gali trūkti judrumo, kitam – jėgos, trečiam – bendro fizinio pajėgumo. Todėl vien tempimo kartais nepakanka.
Ilgalaikėje perspektyvoje gali būti naudinga derinti mobilumo, jėgos ir bendro fizinio aktyvumo pratimus. Svarbu, kad krūvis būtų didinamas palaipsniui.
Kiek svarbus judėjimas?
Reguliarus judėjimas yra viena svarbiausių geros fizinės būklės dalių. Tam nebūtinai reikia kasdien lankyti sporto salę. Naudingas gali būti vaikščiojimas, lengvos mankštos, jėgos pratimai ar kita žmogui tinkama veikla.
Svarbu ne tik pati treniruotė, bet ir bendras aktyvumas per visą dieną. Jeigu žmogus vieną valandą pasportuoja, tačiau likusias dešimt valandų beveik nejuda, fizinio aktyvumo vis tiek gali būti per mažai.
Todėl verta ieškoti paprastų būdų daugiau judėti kasdien.
Kada verta kreiptis į kineziterapeutą?
Jei nugaros skausmas nuolat kartojasi, užsitęsia ar pradeda riboti kasdienę veiklą, naudinga pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.
Kineziterapeutas gali įvertinti žmogaus judesius, fizinį pasirengimą, raumenų jėgą, sąnarių judrumą ir padėti parinkti tinkamesnį krūvį.
Svarbu, kad programa būtų pritaikyta konkrečiam žmogui. Vienas universalus pratimų rinkinys nebūtinai tiks visiems.
Ar nugaros skausmo metu reikia gulėti?
Trumpam sumažinti fizinį krūvį kartais gali būti naudinga, tačiau ilgalaikis visiškas nejudrumas ne visada yra geriausias pasirinkimas.
Daugeliu atvejų verta išlaikyti tokį aktyvumą, kurį žmogus toleruoja. Tai gali būti trumpi pasivaikščiojimai, lengvesnė mankšta ar paprasti kasdieniai judesiai.
Svarbu nebandyti „pralaužti“ stipraus skausmo per jėgą, bet kartu ir visiškai neatsisakyti judėjimo, jei tam nėra medicininės priežasties.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kai kurių simptomų ignoruoti nereikėtų. Medicininio įvertinimo reikėtų, jei skausmas atsirado po rimtos traumos, labai stiprėja, plinta į galūnes arba kartu pasireiškia ryškus silpnumas, tirpimas ar kiti neurologiniai simptomai.
Skubios pagalbos gali reikėti ir tuomet, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimų, karščiavimas ar labai stiprus ir neįprastas skausmas.
Tokiais atvejais savarankiška mankšta ar masažas neturėtų būti vienintelis sprendimas.
Svarbiausia – ne vienas pratimas, o visa kasdienybė
Nugaros savijautą dažnai lemia daug mažų dalykų: kiek žmogus juda, kaip dažnai keičia padėtį, kaip miega, kokį fizinį krūvį patiria ir kaip greitai po pertraukos bando grįžti prie aktyvumo.
Todėl nugaros skausmas dažnai reikalauja ne vienkartinio sprendimo, o nuoseklių pokyčių. Reguliarus judėjimas, palaipsniui didinamas fizinis krūvis ir dėmesys savo kūno siunčiamiems signalams gali būti kur kas svarbesni nei vienas „stebuklingas“ pratimas.